- blerbėti
- blerbė́ti vksm. Lángo rė́mai išklẽrę, sti̇̀klas blérba.
.
blerbėti
Look at other dictionaries:
blerbėti — 1 blerbėti, blerba, ėjo 1. intr., tr. Grg kalbėti nesuprantama kalba, nesuprantamai: Žydai blerba, t. y. daug šneka J. Ans blerba nežinia ką Kv. | refl.: Šalip jo atklajūnas blerbasi svetima kalba LzP. ║ plepėti: Blerbėjo kaip seni ratai, bet… … Dictionary of the Lithuanian Language
blerbėti — 2 blerbėti, ėja, ėjo intr., blerbėti, ėja, ėjo varvėti, dribti: Žvakė degdama blerbėte apiblerbėjo blerbalais J … Dictionary of the Lithuanian Language
apiblerbėti — 2 apiblerbėti intr. apšalti, apiburbėti: Par atdrėkį nutirpo apiblerbėję langai Up. [Vandens malūno] viskas apblerbėję, sukibę lyg į pasaką Klp. blerbėti; apiblerbėti; išblerbėti; nublerbėti; sublerbėti; užblerbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
blerbsėti — blerbsėti, blerbsi, ėjo intr. terškėti, blerbėti: Blerbsi blerbsi tas radijas Gs. ^ Blerbsi kaip sudužęs puodas Ldk … Dictionary of the Lithuanian Language
blerbėjimas — 1 blerbėjimas sm. (1) Grg → 1 blerbėti 1: Vietoje žodžių iš jo lūpų ėjo kaži koks blerbėjimas LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
blerbėjimas — 2 blerbėjimas sm. (1) → 2 blerbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
branksėti — branksėti, branksi (brañksi), ėjo 1. intr. kietam daiktui atsimušti į ką, bildėti, kaukšėti: Kažkas yr negero toj mašinoj, kad kažkur vis branksi ir branksi Žvr. Žiūrėk, kad nebranksėtų [branktas į rodiklį], pasibaidys arklys! Klvr. ║ tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
glergėti — glergėti, glerga (gler̃ga Kp), ėjo intr. 1. blerbėti, parpsėti: Verėnas, kopūstai tiršti glerga, sagone virdamos (virdami) J. Šnarpštyk nosį, kad neglergėtum J. Jo gerklėje kažin kas gurgė ir glergėjo sp. O kiek glergėjo vaistai, kol nubėgo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išblerbėti — 1 išblerbėti intr. su triukšmu išvažiuoti: Da ankstie anie visi išblerbėjo Kv. blerbėti; išblerbėti; pablerbėti; priblerbėti; sublerbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išblerbėti — 2 išblerbėti intr. 1. išdidėti, išaugti: Išblerbėjai į didžiausį vyrą Šll. 2. išplerpti, ištižti: Visas išblerbėjęs, pakvakęs, ar jau ir amžinai gerąs Klp. blerbėti; apiblerbėti; išblerbėti; nublerbėti; sublerbėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
